kaip nustatyti mūsų mašinų ir atsargų vertę draudimui

Atkūrimo vertė ir dabartinė vertė nėra tas pats dydis

Šiame klausime beveik visada kalbama apie atkūrimo vertę: sumą, reikalingą mašinoms ir atsargoms iš naujo įsigyti, naujoms ir toje pačioje vietoje, ne buhalterinę vertę iš metinės ataskaitos ir ne rinkos vertę parduodant. Dėl mašinų draudikė paprastai klausia naujos vertės pagal mašiną arba bendrą sumą pagal verslo turto kategoriją, galbūt nurodytu gamybos metais. Dėl atsargų dažnai klausiama vidutinės vertės per metus arba maksimalios vertės intensyviausiomis prekybos meto dienomis — tai labai skiriasi sezoninėse atsargose, todėl klausimą perskaitykite bandydami suprasti, kurio momento turite omeny.

Jei tų sumų neturi tiksliai, priimtina pagrįsta prognozė: įsigijimo kaina iš apskaitos, galbūt pakoreguota pagal kainų didėjimą, arba vertinimo ataskaitą, jei ji jau yra. Tai nusiskiria nuo finansinių klausimų, kuriuos gali klausti draudikė, pavyzdžiui, draudiklis paklausimas apie mūsų finansinę sveikatą, ką turėčiau užpildyti — tai liečia verslo mokumą, o tai liečia daiktų atkūrimo vertę. Jų nesupainiokit savo byloje: vienas skaičius kredito vertingumui, kitas verslo turtui, ir abu turėtų būti atskirame atsakyme, kad nepaveržtumėte jų nesumaniai į tolesnį sąrašą.

Kodėl šios sumos nėra standartinės grandinės byloje

Priešingai nei UBO duomenys arba metinės ataskaitos, nėra jokio teisinio šaltinio, kuris nustatytų mašinų arba atsargų atkūrimo vertę — tai ne duomenys iš Prekybos registro įstatymo 2007 arba panašios registracijos, o verslo tarnyba atlikt veikalai ir apskaitos straipsniai. Tai reiškia, kad šiame lauke dažniausiai likutis yra „dar neapibrėžtas kodėl bankas klausia visai skirtingų klausimų nei draudiklis, kai tai yra apie tą patį: bankas žiūri į kredito riziką, draudikė žiūri į atkūrimo kaštus po žalos, ir tai reikalauja skirtingo skaičiaus iš skirtingo šaltinio.