Bankas klausia, ar tvarkau pinigus iš kitų – ką turiu atsakyti

Pasitikėjimo paslaugos arba trečiųjų šalių pinigų sąskaita, o ne paprastas kliento darbas

Ne, paprastas prekybos — pirkimas, sąskaita faktūra, apmokėjimas — nėra "turto valdymas trečiosioms šalims". Bankas čia klausia apie ką nors konkretaus: ar įmonė laiko pinigus arba turtą kitų vardu be to, kad tai būtų jos pačios turtas? Pagalvokite apie fondo fondą tretiesiems asmenims, patikėtinį kabinetą, notarą arba advokatą su saugos sąskaita, arba turto valdytoją, kuris laiko pozicijas klientams. Jei įmonė tiesiog pirka, parduoda ir veikia savo vardu bei atsakomybe, atsakymas yra ne.

Abejonės dažnai kyla dėl tarpinių formų: holdingas, kuris dividendus perleisda akcininkams, įmonė, kuri laiko kliento garantijas arba apsaugos sumas, ar įmonė, veikianti kaip mokėjimo agentūra grandinėje. Tai paprastai nėra turto valdymas tuo būdu, kurį bankas turi omenyje, tačiau yra svarbu, ar pinigai yra atskirame sąskaita, ar yra atskirų apskaitos duomenų, ir ar įmonė gauna atlygį už tai atskirai nuo jos normalaus apyvartos. Jei įmonė neturi atskiros struktūros trečiųjų šalių pinigams, tai "ne" su trumpu paaiškinimu dažniausiai yra pakankami. Šis klausimas dažnai yra susijęs su kitais klausimais apie kliento struktūrą, tokia kaip kurie yra galutiniai naudos gavėjai iš įmonės ir iš kur kilęs įmonės turtas — bankas nori matyti visą grynųjų pinigų srautų vaizdą, ne tik šį vieną klausimą.

Kodėl bankas iš tikrųjų nori tai žinoti

Šis klausimas kyla iš kliento tyrimo, kurį bankai turi atlikti pagal Pinigų plovimo ir terorisminės veiklos finansavimo prevencijos įstatymą. Institucija, kuri pati valdo turtą trečiosioms šalims, patenka į kitą rizikos profilį nei paprastas prekybos verslas: tada yra grynųjų pinigų srautai, kurie nėra iš pačios įmonės, o tai kelia papildomus klausimus apie tai, kieno iš tikrųjų yra pinigai ir iš kur jie kilę. Bankas tai tikrinu ne iš smalsimo, o norint nustatyti, kokis tyrimo lygis tinka kliento profiliui.