Draudikau nori žinoti, kokias žalas mano įmonė turėjo anksčiau – ką nurodau

Nuostolių istorija: skaičius, priežastis ir suma pagal poliso metus

Draudimo bendrovė paprastai nori trijų dalykų pagal poliso metus: nuostolių skaičiaus, priežasties (pavyzdžiui, gaisras, vandens nuostoliai, atsakomybė, kibernetinis incidentas) ir išmokėtos sumos arba nuostolių rezervo. Kartais taip pat klausiama apie vykstančius nuostolius, kurie dar nebaigti nagrinėti, ir apie nuostolius, kurie buvo atmesti. Užpildykite tai, kas nurodyta dabartinio arba ankstesniojo draudiko nuostolių retrospektyvos apžvalgoje; tai paprastai yra patikimiausias šaltinis, nes jis tiesiogiai gaunamas iš šalies, kuri atlygino nuostolį arba jį įvertino. Jei tokios apžvalgos nėra, savitas nuostolių registras su data, priežastimi ir sprendimu yra alternatyva — jei jis nuoseklus su tuo, kas yra buhalterijoje.

Jei neturi failo arba apžvalgos su istoriniais nuostolių skaičiais, neplanuok įvertinimo. Draudiko dažnai patikrina tai pagal savąją priėmimo politiką ir pagal tai, ką pranešė ankstesnis draudimas; įvertintas klaidingas su šaltiniu nesutampantis bedamas iškelia daugiau klausimų nei nuoširdi „dar nėra prieinama įmonės finansinę sveikatingumą. Šis klausimas dažnai užduodamas vienu kvėpavimais su klausimais dėl

Kodėl bankai ir draudikai čia klausia skirtingai

Žalos istorija nėra iš jokio įstatyminio šaltinio, tokio kaip 2007 m. Prekybos registro įstatymas arba Wwft — tai yra draudimo bendrovės paties priėmimo kriterijus, pagrįstas jos rizikos modeliu. Tai paaiškina, kodėl formatas skiriasi priklausomai nuo draudiko: vienas klausia pagal žalos priežastį, kitas pagal polis metais, o trečias tik pagal bendros sumos dydį virš ribos. Tai sutampa su platesniu modeliu, kuriuo. bankas klausia skirtingai nei draudimo bendrovė apie tą patį dalyką: bankai vertina pinigų plovimo riziką ir kredito riziką, draudimo bendrovės vertina draudžiamumą ir premiją, ir kiekvienas tam naudoja savo formatą be jokios įstatyminės bazinės struktūros.