Draudikas nori žinoti, kiek įplaukų iš kiekvienos šalies gauname, kodėl tai svarbu

Pardavimo apimtis pagal šalį rodo ką nors apie rizikos paskirstymą ir ekspoziciją

Draudimo bendrovė nori žinoti, kuriose šalyse įmonė iš tikrųjų veikla, o ne tik kur ji yra registruota. Pardavimo apimtis pagal šalį tam yra konkretiausia priemonė: ji rodo, ar įmonė daugiausia veikia šalies viduje, ar iš šalių su kitokiu rizikos profiliu gaunama reikšminga dalis pajamų — galima paminėti sankcijų riziką, politinį nestabilumą arba padidėjtą pinigų plovimo riziką. Transporto draudos, kredito draudos ir atsakomybės draudos atveju su tarptautine aprėptimi tai yra tiesiogiai susijusi su premia ir priėmimu.

Tas pats klausimas dažnai susijęs su kitais kliento tyrimo dalyviais, kuriuos draudimo bendrovė vis tiek turi atlikti. Jei kurią nors šalį, esančią sąraše, susijusiame su sankcijų sąrašu, pasiekia pardavimo apimtis, tai didžioji tikimybė, kad bus taip pat klausiama, ar įmonė ar vienas iš jos vadovų patenka į sankcijų sąrašą. Ir kadangi tarptautinė pardavimo apimtis dažnai sukelia klausimus apie įmonės struktūrą, to paties sąraše reguliariai pasirodo ir klausimas kurie yra galutiniai naudos gavėjai iš įmonės. Jei grandinės byloje nėra skaitmeninės informacijos pagal šalis — tik bendra pardavimo apimtis — tada nėra šaltinio, kuriame būtų patvirtinti procentai arba suma pagal šalį, ir ta dalis lieka atidaryti rankiniam papildymui.

Pagrindas: kliento tyrimas pagal Wwft

Šis klausimas nekilęs iš Handelsregisterwet 2007 — jame daugiausia nustatytas, kas yra įmonė ir kas joje vadovauja, o ne iš kur gaunama pardavimo apimtis. Pagrindas yra kliento tyrimas pagal Wet ter voorkoming van witwassen en financieren van terrorisme: draudimo bendrovės, kaip Wwft institucijos, turi teisę įvertinti kliento rizikos profilį, o geografinis pardavimo apimties paskirstymas yra standartinis padidėtos rizikos rodiklis.