Kaip aiškinuosi bankui, kaip mūsų verslo struktūra su dukterinėmis bendrovėmis yra sudaryta

Klausimas apie grupės struktūrą kyla iš KYC, o ne iš CSRD

Bankas paprastai tai klausia kliento tyrinėjimo (KYC — "know your customer") kontekste, ir tada kalbama apie tris dalykus: kas yra pagrindinė įmonė, kurios dukterinės įmonės priklauso grupei ir kas turi galutinę kontrolę (UBO — "ultimate beneficial owner"). Tai skiriasi nuo grupės konsolidavimo, kuris pasitaiko tvarumo ataskaitose: bankas nori žinoti, kas ką sprendžia, o ne kurie subjektai patenka į CSRD aprėptį. Todėl atsakymas susideda iš organizacinio žemėlapio arba subjektų sąrašo, kiekvieno subjekto su statutine pavadinimu, buveinės šalimi ir akcijų dalies arba balsavimo teisės procentiniu dydžiu.

Kai tai kilusi iš vieno grandinės dossier: įmonės nustatuose nurodytą pavadinimą, registracijos numerio ir šalys, kuriose yra filialai yra lygiai tie laukai, kuriuos bankas norėtų matyti kiekviename subjekte. Dukterinei įmonei kitoje šalyje reikalingas vietinis registracijos numeris, o ne tik pagrindinės įmonės numeris. Jei dukterinė įmonė dar nėra dossyje, tai atsakymas "ne, dar ne visi duomenys" yra teisingesnis nei nepilna struktūra — bankas suabejojus klausia toliau, o nepilnas organizacinis žemėlapis pastebimas greičiau nei negautas atsakymas.

Komercinis registras yra šaltinis, o ne pats bankas

Šios užklausos pagrindas yra 2007 m. Komercinio registro įstatymas: jame nurodyta, kokie įmonės duomenys yra įrašyti, įskaitant teisinę formą, vadovybę ir — grupės struktūros atveju — ryšius tarp pagrindinės ir dukterinių įmonių. Bankas čia nepatikrindamas ko nors naujo, o tik prašydamas patvirtinti tai, kas jau užregistruota Prekybos ir pramonės rūmuose, papildyta UBO informacija, kuri ne visada visiškai matoma komerciniame registre. Nedaugelis išrašas pagal subjektą yra tiesiogiausias dokumentas; jei struktūra apima kelias šalis, patartina turėti ir užsienio registracijas, nors šiame dossyje nėra joms nustatyto šaltinio.