Kodėl bankas kiekvienais metais iš naujo siunčia tą pačią klausimų formą

Bankas kartoja savo kliento tyrimą, o ne savo smalsumą

Bankas turi kiekvienais metais iš naujo nustatyti, kad jos kliento tyrimas vis dar tinkamas. Tas tyrimas — kas yra įmonė, kas yra galutiniai naudos gavėjai, iš kur gaunamos lėšos — nėra momentinis vaizdas, kurį pasiūlai vieną kartą ir kuris vėliau lieka galioti. Bankas turi sugebėti įrodyti, kad jos vaizdas apie klientą yra naujas, ir tai reiškia: periodiškai pakartoti tas pačias klausimus, net jei niekas nepasikeitė. Todėl klausimas apie galutinius naudos gavėjus kiekvienais metais iš naujo pasirodo, net jei UBO struktūra yra ta pati jau tris metus.

Tai, kas skiriasi pagal banką, yra kliento rizikos profilis, ir tai nulemia, kaip dažnai ir kaip giliai. Klientas, turintis aukštesnę riziką — pagalvokite apie PEP ryšį arba struktūrą su keliais užsienio subjektais — gauna dažnesnį ir detalesnį tyrimą nei klientas su žema rizika. Tai taip pat paaiškina, kodėl klausimas, ar vadovas yra politinis žymūs asmenys kartais atsiranda kasmet, o kartais tik kartą per keletą metų. Todėl klausimynas nėra iš tikrųjų kartojamas atsitiktinai, bet ritmas lieka pas banką, o ne fiksuota įstatymų metinė sąlyga, kuri visiems klientams yra vienoda.

Kur tai yra Wwft: kliento tyrimas

Nuolatinio kliento tyrimo pareiga kyla iš Įstatymo dėl priemonių pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui užkirsti kelią. Tas įstatymas banką įpareigoja ne tik tirti ryšio pradžioje, bet ir nuolat tikrinti, ar anksčiau nustatyti duomenys vis dar yra aktualūs — ir iš naujo juos paprašyti, kai tai neaišku. Kiti grandinės klausimai, tokie kaip klausimai apie duomenis iš Verslo registro arba dėl tvarumo ataskaitų pagal CSRD, turi savo ritmo; metinis banko klausimas konkretiškai kyla iš šios Wwft pareigos.