bankas nori žinoti, iš kur atsirado pirmo indėlio pinigai

Pirmojo indėlio šaltinis yra kliento duo reikalavimo dalis

Bankas šio klausia ne iš smalsaus smalsumo, o todėl, kad kliento dūo reikalavimas pagal Žemėlapio nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (Wwft) tai nustato. Atidarant verslo sąskaitą, bankas turi nustatyti, iš kur gaunamos pirmosios lėšos: iš paties versluininko nuosavo kapitalo, iš paskolos, iš trečiojo šalio investicijos arba iš pervedus likutį iš kitos sąskaitos. Tai nuo atskiro klausimo apie verslo turto šaltinį platesne prasme — kuris apima verslo turto kaupimą iš viso, čia konkretiškai kalbama apie tą pirmąją operaciją.

Paprastai bankas norėtų matyti dokumentą, patvirtinantį šaltinį: banko išrašą iš sąskaitos, iš kurios atkeliavo pinigai, paskolos sutartį, notaro aktą kapitalo įnešimo atveju arba akcininkų sprendimą kapitalinės įmokos atveju. Jei šio įrodymo dokumento nemаt iš karto po ranka, tai įprasta atsakyti trumpai aprašant šaltinį ir žadant pateikti pagrindžiamą dokumentą vėliau. Tuščią eilutę arba "netaikoma" bankai dažnai laiko nepilna, net jei suma buvo maža. Indėliui, susijusiam su akcininkų struktūra, natūralu, kad ta pati klausimynas taip pat klausia apie pagrindinio naudos gauto asmenys — šie du atsakymai turi sutapti, priešingu atveju iškils naujas klausimas.

> nes turto kilmę tirinėja tiek pačių UBO, tiek ir įmonės.

Pareiga ištirti lėšų šaltinį kyla iš kliento dūo reikalavimo, kaip jis nustatytas Wwft: bankai turi žinoti ne tik tai, kas yra jų klientas, bet ir turėti vaizdą apie pinigų srautus, susijusius su sąskaita. Duomenys, įrašyti į Prekybos registrą — pavyzdžiui, pagal 2007 m. Prekybos registrą — suteikia bankui pagrindinę verslo nuotrauką, bet nieko nepasakoja apie konkretaus indėlio šaltinį. Pastaroji turi būti atskirai įrodyta, ir tai yra tikslus priežastis, kodėl šis klausimas iškyla kaip atskiras klausimas šalia klausimų apie UBO, sankcijų sąrašus ir kredito sąžiningumą.