Ar turiu pateikti organogramą atidarydamas sąskaitą

Organograma nėra nustatyta kaip privalomas dokumentas

Paprastai taip, praktikoje bankas jį vis tiek pateikia — bet ne todėl, kad to reikalautų įstatymas. Atidarant verslo sąskaitą, bankas atlieka kliento tyrimą: nori žinoti, kas valdo įmonę, kas yra savininkas ir kas yra UBO (galutiniai naudos savininkai, fiziniai asmenys už įmonės). Organograma tam yra patogiausia schema, tačiau nėra būtinas teisinis dokumentas. Tai, kas iš tikrųjų nustatyta, yra duomenys iš Komercinio registro: vadovai, akcininkų struktūra tam tikroms juridinėms formoms, filialai. Šie duomenys padengia didžiąją dalį to, ką bankas nori pamatyti organogramoje.

Jei neturi atskiros organogramos, dažnai galima apsieiti su Komercinio registro išrašu ir trumpu tekstiniu struktūros paaiškinimu — ypač paprastoje akcinėje bendrovėje be tarpinių holdingų. Konglomerato atveju su keliais subjektais, užsienio filialais arba holding struktūra bankas dažnai nori pamatyti schemą, nes išrašas nepaaiškina iš pirmo žvilgsnio, kas yra ko savininkas. Tai sutampa su klausimais, kurie dažniau pasikartoja tokiuose registracijos procesuose, kaip kuriose šalyse verslas turi filialus ir pagal kurį registracijos numerį įmonė yra registruota — abu yra komponentai, skirti tiksliam paveikslui, kurį organograma sujungia vienoje schemoje.

Pagrindiniai šaltiniai

Pamatinė nuostata yra Komercinio registro įstatymas iš 2007 m.: jis nustato, kokie įmonės duomenys yra registruoti, įskaitant vadovus ir, tam tikroms juridinėms formoms, akcininkų struktūrą. Pati organograma nėra nurodyta tame įstatyme — tai yra banko naudojamas pagalbinis priemonė jų pačių kliento tyrimo procese, o ne teisės aktu nustatyta priedą. Todėl kyla klausimas, ar turi pateikti organogramą, pirmiausia svarbu tai, ką bankas prašo savo registracijos procese, o ne išorinė norma.