Prašome kredito limitą ir turime jį pagrįsti, ką turėtau parašyti

Kredito limito pagrindimas remiasi grynųjų pinigų srautu, o ne apyvarta

Bankas, suteikdamas kredito limitą, norėtų visuomeniškai matyti, kad įmonė gali padengti palūkanas ir grąžinti sumą, todėl žiūri į esamą grynųjų pinigų srautą, darbo kapitalo poreikį ir garantijas, kurios yra šio limito atsarginė kopija. Pagrindimas, kuriame rodoma tik apyvarta arba užsakymų portfelis, paprastai nepakanka: bankas klausia dėl likvidumo prognozių, gautinų ir mokėtinų sumų raidos, ir dažnai dėl vidutinis mokėjimo terminas tiekėjams, nes tai rodo, kiek darbo kapitalo įmonė jau sudeda kitiems. Duomenys iš pačios banko kliento tyrimo — "Know Your Customer" duomenys, kurie jau yra fiksuoti kredito santykio metu pagal Wwft — paprastai neturi būti pateikiami iš naujo, tačiau naujausios metinės ataskaitos paprastai turi būti, net jei jos jau buvo registre.

Be finansinio pagrindimo, bankas dažnai taip pat klausia apie struktūrą, kuri yra už prašymo: kas faktiškai priima kredito sprendimą ir atsako. Tai liečia klausimą kurie yra galutiniai naudos gavėjai iš įmonės, ypač naujame arba padidintame limite, nes bankas turi atnaujinti kliento tyrimą. Jei įmonė dar neturi aktualaus reitingo ar audito ataskaitos, atsakymas yra ne "ne", o paaiškinimai: kokie duomenys iš tikrųjų yra ir kada. Trūkstamas dokumentas neturi būti kliūtis, jei bankas supranta, kodėl jis trūksta ir kas jo vietoje yra prieinama.

Pagrindas: Wwft kliento tyrimas ir Prekybos registro įstatymas

Banko pareiga prašyti pagrindimo kyla ne iš kredito taisyklių, o iš nuolatinio klientų tyrimo pagal Įstatymą dėl pinigų pralavimo ir terorizmo finansavimo prevencijos: bankas turi sugebėti paaiškinti verslo santykius ir lėšų šaltinį, net ir suteikus kredito. Duomenys apie metines ataskaitas ir vadovybę, kuriuos prašo bankas, iš dalies jau yra fiksuoti pagal Komercinio registro įstatymą iš 2007 m.; tai, kas jau yra registre, bankas gali patikrinti neprašydamas, kad versluninkas tai pats pateiktų.