kodėl bankas nori žinoti, kas yra mano klientai

Kliento klientas yra banko rizikos įvertinimas

Bankas klausia tai ne iš smalsumas dėl jūsų apyvartos, o norėdamas nustatyti, kaip rizikingas pinigų srautas per jūsų įmonę yra. Tai yra dalis iš kliento duenotvarkos, kurią bankai turi atlikti pagal Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansinių srautų šaltinio nustatymo. Bankas turi ne tik žinoti, kas jūs esate, bet ir suprasti, kokios rūšies operacijos atliekamos per jūsų sąskaitą ir su kuo. Jei teikiate paslaugas vienam dideliam, žinomam pirkėjui, tai yra kitoks rizikos profilis nei tada, kai tiekiate šimtams mažų, kintamų partnerių įvairiose šalyse. Bankas tai pavadina jūsų sąskaitos rizikos klasifikacija, o ne jūsų pačių klientų vertinimu.

Praktikoje bankas dažniausiai nori bendrą vaizdą: kliento tipą (įmones, privačius asmenis, valstybės institucinius subjektus), sektorius ir kartais šalis, iš kurių gaunamas jūsų pardavimas. Retai bankas nori atskirų klientų sąrašo — tai nesuderina ir su tuo, ką jis su ta informacija gali daryti. Jei abejojate, ar konkretūs kliento pavardė turi būti dalijama, tai yra laikas paaiškinti, kas tiksliai yra klausiama ir ar agreguotas atsakymas (šaka, regionas, skaičius) pakanka. Šis klausimas taip pat liečia kuriuose bankuose įmonė laiko sąskaitas, nes bankai kartais šiuos atsakymus lygina vienas su kitu, norėdami gauti nuoseklų vaizdą.

Kuriuo pagrindžiama: kliento duomentvarka pagal BVDL

Pareiga atlikti šią duenotovarką nurodyta Direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansinių srautų šaltinio nustatymo, kuri verčia bankus nuolatos patikrinti santykio pobūdį ir savo klientų operacijas. Tai yra atskira nuo komercinio registro, kuriame yra tik pastovūs įmonės duomenys, nurodyti pagal Komercinio registro įstatymą — ta šaltinis nieko nekalbėtina apie jūsų klientų ratą. Jei norite pamatyti, kaip tokia rūšies klausimai susijusi su tuo, ką klausia draudimo bendrovė, žiūrėkite kodėl bankas uždaro kitus klausimus nei draudiko bendrovė, nes teisinė pagrindas ir tikslas ten iš esmės skiriasi.