Bankas nori žinoti, ar ketinamos siųsti pinigų į užsienį, kaip tai užpildau

Numatyta sandorio srautus yra kliento tyrimo klausimas, o ne prognozė

Bankas nenori čia jokios tikslios prognozės, o profilio: ar jūsų įmonė struktūriškai gauna arba išsiunčia pinigus iš užsienio ar į užsienį, ir jei taip, į kurias šalis arba regionus, kokia tvarka, kokiais dydžiais ir su kuriais partneriais. Tai patenka į kliento tyrimą, kurį bankai turi atlikti pagal Pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo prevencijos įstatymą. Bankas turi sugebėti įvertinti santykio riziką, o užsienio pinigų srautai — ypač į šalis, kurios nėra ES — toje sistemoje sveria sunkiau nei vidaus srautai.

Užpildykite, kas yra faktinė: kurios šalys pasirodo jūsų pirkime arba pardavime, ir ar tai yra struktūrinė, ar tik atsitiktinė. Jei neturite konkretaus skaičiaus, tada paskyra diapazone, remiantis praėjusių metų skaičiais, dažnai yra pakankama; klausimas retai yra skirtas tiksliai prognozei. Suderinkite tai su su kuriomis bankomis išlaiko įmonė sąskaitas, nes bankas, kuris jau žino jūsų sąskaitų struktūrą, dažnai klausia apie sandorius konkretesniu būdu ir tikisi atsakymo, kuris derėtų prie to. Jei sandoris kyla iš grandinės su tarpiniais partneriais arba savomis užsienio filialais, tai taip pat liečia klausimą apie kurie yra galutiniai naudos gavėjai iš įmonės, nes bankas abu atsakymus deda vienas šalia kito.

Iš kur tai: kliento tyrimas pagal Pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo prevencijos įstatymą

Šio tipo klausimo pareiga nekyla iš pačios banko formos, o iš Pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo prevencijos įstatymo, kuris bankai įpareigoja tirti ir stebėti verslo santykio pobūdį ir tikslą — įskaitant numatytą sandorio srautą, ypač atliekant grensoverschrijdend mokėjimų srautus. Pagrindiniai jūsų įmonės duomenys, kuriuos bankas jau turi, pvz. buveinės adresas ir vadovai, yra iš Prekybos registro pagal Prekybos registro įstatymą 2007; sandorio klausimas papildo tą vaizdą informacija, kuri nėra registre, ir todėl surenka tiesiai pas jus.